2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo paskelbtas Utenos rajono savivaldybės mero potvarkis dėl padėkos Utenos rajono žmonėms, skelbiamos Utenos rajono laikraščiuose ,,Utenos diena“, ,,Utenis“ ir ,,Utenos apskrities žinios“, pagal kurį už Utenos miesto ir rajono vardo garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų, sąžiningą ilgametę, profesinę ir visuomeninę veiklą, reikšmingus laimėjimus mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse dėkojama daugeliui nusipelniusių žmonių, o tarp jų ir mūsų mokyklos matematikos mokytojai metodininkei ALDONAI DAMIDAVIČIENEI. Tiesa, mokytoja prisipažįsta nemėgstanti viešumos. Net respublikinėse matematikų varžytuvėse Vytauto Statulevičiaus taurei laimėti nepamatysi kalbas sakančios, besisukiojančios tarp svečių, tačiau visur ją jauti. Taip viskas apmąstyta, taip kruopščiai sudėliota, surikiuota, kad belieka tik grožėtis švente. Viešumoje jau jos mokiniai – varžytuvių, olimpiadų, konkursų laureatai. Tik už jų nugarų kukliai šypsosi mokytoja Aldona.
Dar į mokyklą nėjusi, o jau svajojusi būti mokytoja. Darbščių tėvų spaudžiama prie darbo išsiugdžiusi darbštumą, atsakingumą, kantrybę. O matematikės profesiją pasirinkusi dėl to, kad turėjo autoritetą – Utenos 2-osios vidurinės mokyklos (dabar Rapolo Šaltenio progimnazija) matematikos mokytoją Žarckų. Kai iš kaimo mokyklėlės atėjusi Aldona gavo užduotį sudėti ir atimti paprastąsias trupmenas, mokytojas jai parašė dvejetą, bet leido pasitaisyti, ir nuo tol dienyne rikiavosi vieni penketai. Mokytoja Kaunelytė, dėsčiusi prancūzų kalbą, irgi labai patiko, kad buvo gera specialistė ir stilingai rengdavosi. Gal ir todėl šiandien jau 42 metus dirbusi mokykloje Aldona – viena iš elegantiškiausių mokytojų.
Buvę mokiniai ir auklėtiniai nepamiršta savo mokytojos ir auklėtojos Aldonos Damidavičienės. Viena iš jų rašo, kad mokytoja išmokė kurti, rasti sprendimus, matyti pasaulį aplink save ir savo vietą jame, nes pasižymėjo tolerancija, kantrybe, gebėjimu bendrauti, suprasti, dalintis ir patarti, o jos pamokos tęsiasi iki šiol.
Tad tegu ilgai ilgai pasaulis į MOKYTOJĄ žvelgia tokiomis geromis akimis ir kalba jai tokiais gražiais žodžiais – dėkingumo ir pagarbos žodžiais.
