2015 metų gruodžio mėnesį mūsų mokykla, kartu su partneriais iš Preili (Latvija) pradinės mokyklos ir Tikkakoski (Suomija) bendrojo lavinimo mokyklos, pasirašė sutikimą dalyvauti Nordplus Junior 2015 projekte. Šio projekto tikslas – inicijuoti pamokas lauke, populiarinti lauko pedagogiką apjungiant visų trijų šalių skirtingą patirtį šioje edukacijos srityje.
2016 m. vasario 1-5 dienomis mūsų mokyklos mokytojos S. Eidukynaitė ir I. Šulcienė, kartu su partneriais iš Latvijos dalyvavo parengiamajame šio projekto etape, kuris vyko Suomijoje. Ten stebėjo įvairias veiklas skirtingose mokyklose, susipažino su Suomijos švietimo sistema, pamatė įvairių metodikų taikymą praktikoje.
Bendradarbiaujant su partneriais, išanalizavus patirtis, Suomijoje ir Latvijoje bus sukurta metodinė medžiaga pradiniam ugdymui tam, kad pagerinti ugdymo kokybę ir, tobulinant metodiką, ją pritaikyti vyresniems mokiniams (pagrindiniam ugdymui).
Viešnagės metu mokytojos bendravo su skirtingų mokyklų pedagogais ir specialistais, ir jie visi vienbalsiai tikino, kad Suomijos švietimo sistemos pamatas – pasitikėjimas mokytoju. Yra bendroji ugdymo programa, kurios privaloma laikytis, bet kaip pasieks iškeltus tikslus, sprendžia patys mokytojai. Kaip teigė Pia Bärlund, švietimo skyriaus vyr. specialistė ir universiteto dėstytoja, pasitikima mokytojais ir jų mokymo metodais. Visuomenėje mokytojai labai gerbiami: pagal atliktas apklausas, pirmoje vietoje – gydytojai, antroje – inžinieriai, o trečioje – mokytojai. Taigi, pedagogo profesija labai populiari, praktikuojama griežta studentų, būsimų mokytojų, atranka – motyvaciniai pokalbiai. Atlyginimas – 2500 eurų pradinių klasių mokytojams ir 2700 eurų „dalykininkams“. (Tuo tarpu biuro darbuotojai uždirba 2500 eurų, o elektrikai, santechnikai po 45 eurus už valandą. Šiuo metu Suomijoje stebima keista tendencija – abiturientai, puikiai pabaigę mokyklas, renkasi studijas ne universitetuose, o profesinėse mokyklose ir užima prastesnius įvertinimus turinčių mokinių vietas.) Pedagogų atlyginimas kyla augant stažui – kas 5 metus.
Problemos švietimo srityje: gyventojų skaičius mažėja, finansavimas mažėja, tenka uždaryti mokyklas remiantis populiacija, o ne reitingavimu. Uždarius mokyklą, mokytojai, turintys nuolatines darbo sutartis, įdarbinami, dažniausiai jiems sudaromas pamokų krūvis per kelias mokyklas. Kitos problemos, įvardintos mokytojų, nesvetimos ir Lietuvoje: mokymosi rezultatai krenta, siaurėja žodynas, daugėja vaikų su mokymosi sunkumais.
Suomijoje nuo 2016 metų rugpjūčio startuoja nauja švietimo reforma, kurios principas išmokyti mokinius savarankiškai susirasti informaciją ir mokytis pasitelkiant mokytojo konsultacijas. Bus keičiama vertinimo sistema. Žinoma, pradinis ugdymas didelių pokyčių nesulauks. Planuojama įvesti lygius visiems dalykams kaip ir Europos kalbų aplanke, gilinti tarpdalykinę integraciją. Kiekviena mokykla turės reformos mentorius, mokytojai lankys privalomus kursus.
Dažnai įsivaizduojame, kad ten gera, kur mūsų nėra. Iš tikrųjų, labai naudinga apsilankyti šalyje, apie kurios švietimo sistemos tobulumą sklando mitai. Mes, lietuviai mokytojai, tikrai esame ne ką mažiau kūrybingi ir išradingi – pristatydamos mūsų mokykloje vykdomus projektus nustebinome suomius tarpdalykinės integracijos gyliu. Lietuvoje apie krepšinį ir mokytojavimą išmano kiekvienas pilietis ir dažnai negaili patarimų. Taigi, dėl pagarbos pedagogui su suomiais varžytis tikrai negalime, ir derėtų iš jų pasimokyti, kaip kelti mokytojo prestižą visuomenėje visiems drauge: nuo tėvų iki valstybės vadovų. Pasitikėjimas mokytoju – raktas į sėkmę.
