Utenos Aukštakalnio progimnazija

Details

Published: 16 February 2016

Hits: 788

2016 metų vasario 9 dieną progimnazijoje apsilankė darželio-mokyklos „Varpelis“ ketvirtokai. Vizito tikslas – integruota geografijos, chemijos, muzikos, tikybos pamoka „Vandens paslaptys“. Ši pamoka, tai tarptautinio „Erasmus“ ekologinio projekto „Už žaliuojantį pasaulį: leiskime vaikams veikti“ partneriška veikla. Pamokos metu ketvirtokai sužinojo daug įdomybių ir paslapčių apie vandenį. Integruotą pamoką vedė Aukštakalnio progimnazijos mokytojai: I. Šulcienė, D. Šaltenytė, M. Laučius, J. Zaukevičiūtė. Ketvirtokus į progimnaziją palydėjo mokytojos Nijolė Černiauskienė ir Grita Morkienė. 

01/11 

   

Details

Published: 16 February 2016

Hits: 600

Džiugu, kad mūsų mokyklos mokinė Miglė Umbrasaitė (dailės mokytoja Daiva Miškinienė) laimėjo antrąją vietą tarptautiniame Lietuvos ir Ukrainos vaikų piešinių konkurse ,,KRAUJAS GYVYBĖS VARDAN“. Konkursą organizavo didžiausia Lietuvos kraujo donorystės įstaiga – Nacionalinis kraujo centras kartu su Visuotine Ukrainos jaunimo visuomenine organizacija ,,Širdis prie širdies“. Dalyvių darbus vertinusiai komisijai vadovavo garsi Lietuvos menininkė Nomeda Marčėnaitė. 

Details

Published: 16 February 2016

Hits: 696

2015 metų gruodžio mėnesį mūsų mokykla, kartu su partneriais iš Preili (Latvija) pradinės mokyklos ir Tikkakoski (Suomija) bendrojo lavinimo mokyklos, pasirašė sutikimą dalyvauti Nordplus Junior 2015 projekte. Šio projekto tikslas – inicijuoti pamokas lauke, populiarinti lauko pedagogiką apjungiant visų trijų šalių skirtingą patirtį šioje edukacijos srityje.

2016 m. vasario 1-5 dienomis mūsų mokyklos mokytojos S. Eidukynaitė ir I. Šulcienė, kartu su partneriais iš Latvijos dalyvavo parengiamajame šio projekto etape, kuris vyko Suomijoje. Ten stebėjo įvairias veiklas skirtingose mokyklose, susipažino su Suomijos švietimo sistema, pamatė įvairių metodikų taikymą praktikoje.

Bendradarbiaujant su partneriais, išanalizavus patirtis, Suomijoje ir Latvijoje bus sukurta metodinė medžiaga pradiniam ugdymui tam, kad pagerinti ugdymo kokybę ir, tobulinant metodiką, ją pritaikyti vyresniems mokiniams (pagrindiniam ugdymui).

Viešnagės metu mokytojos bendravo su skirtingų mokyklų pedagogais ir specialistais, ir jie visi vienbalsiai tikino, kad Suomijos švietimo sistemos pamatas – pasitikėjimas mokytoju. Yra bendroji ugdymo programa, kurios privaloma laikytis, bet kaip pasieks iškeltus tikslus, sprendžia patys mokytojai. Kaip teigė Pia Bärlund, švietimo skyriaus vyr. specialistė ir universiteto dėstytoja, pasitikima mokytojais ir jų mokymo metodais. Visuomenėje mokytojai labai gerbiami: pagal atliktas apklausas, pirmoje vietoje – gydytojai, antroje – inžinieriai, o trečioje – mokytojai. Taigi, pedagogo profesija labai populiari, praktikuojama griežta studentų, būsimų mokytojų, atranka – motyvaciniai pokalbiai. Atlyginimas – 2500 eurų pradinių klasių mokytojams ir 2700 eurų „dalykininkams“. (Tuo tarpu biuro darbuotojai uždirba 2500 eurų, o elektrikai, santechnikai po 45 eurus už valandą. Šiuo metu Suomijoje stebima keista tendencija – abiturientai, puikiai pabaigę mokyklas, renkasi studijas ne universitetuose, o profesinėse mokyklose ir užima prastesnius įvertinimus turinčių mokinių vietas.) Pedagogų atlyginimas kyla augant stažui – kas 5 metus.

Problemos švietimo srityje: gyventojų skaičius mažėja, finansavimas mažėja, tenka uždaryti mokyklas remiantis populiacija, o ne reitingavimu. Uždarius mokyklą, mokytojai, turintys nuolatines darbo sutartis, įdarbinami, dažniausiai jiems sudaromas pamokų krūvis per kelias mokyklas. Kitos problemos, įvardintos mokytojų, nesvetimos ir Lietuvoje: mokymosi rezultatai krenta, siaurėja žodynas, daugėja vaikų su mokymosi sunkumais.

Suomijoje nuo 2016 metų rugpjūčio startuoja nauja švietimo reforma, kurios principas išmokyti mokinius savarankiškai susirasti informaciją ir mokytis pasitelkiant mokytojo konsultacijas. Bus keičiama vertinimo sistema. Žinoma, pradinis ugdymas didelių pokyčių nesulauks. Planuojama įvesti lygius visiems dalykams kaip ir Europos kalbų aplanke, gilinti tarpdalykinę integraciją. Kiekviena mokykla turės reformos mentorius, mokytojai lankys privalomus kursus.

Dažnai įsivaizduojame, kad ten gera, kur mūsų nėra. Iš tikrųjų, labai naudinga apsilankyti šalyje, apie kurios švietimo sistemos tobulumą sklando mitai. Mes, lietuviai mokytojai, tikrai esame ne ką mažiau kūrybingi ir išradingi – pristatydamos mūsų mokykloje vykdomus projektus nustebinome suomius tarpdalykinės integracijos gyliu. Lietuvoje apie krepšinį ir mokytojavimą išmano kiekvienas pilietis ir dažnai negaili patarimų. Taigi, dėl pagarbos pedagogui su suomiais varžytis tikrai negalime, ir derėtų iš jų pasimokyti, kaip kelti mokytojo prestižą visuomenėje visiems drauge: nuo tėvų iki valstybės vadovų. Pasitikėjimas mokytoju – raktas į sėkmę.

Details

Published: 16 February 2016

Hits: 607

2016 m. sausio 29 d. Signatarų namuose buvo paskelbti ir apdovanoti Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, paminėti skirto atviruko ir plakato konkurso laureatai ir diplomantai. Jau dešimtus metus organizuojamame konkurse dalyvavo 7–18 metų mokiniai iš 65 mokyklų (gauti 355 piešiniai). Šiame konkurse dalyvavo ir mūsų progimnazija. Buvo išsiųsti 26 piešiniai. Du piešiniai pateko į geriausių sąrašą, tai Kamilės Petronytės 8a kl. ir Dijos Marijos Laniauskaitės 7e kl. Konkursui jas rengė dailės mokytoja Rolanda Baskutienė. Dailininkų Eimanto Ludavičiaus ir Editos Prelgauskienės vadovaujama komisija atrinko geriausius darbus, kurie virs Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistais atvirukais ir plakatais.

1/5