„Kartu su bendraklasiais puikiai praleidau popietę „Utenos žirgyne“. Mus nuoširdžiai pasitiko mieli žirgyno savininkai. Tai labai jautrūs ir geri žmonės. Jie rūpinasi ne tik žirgais, ožkomis, bet ir neišskridusiais į šiltuosius kraštus 14 gandrų. Man labiausiai patiko jodinėti. Jojau pirmą kartą gyvenime. Buvo šiek tiek baisu. Treneris neleido niekur laikytis, o liepė rankomis plasnoti. Aš bijojau ir neplasnojau. Treneriui sakiau: „Aš tas paukštis, kuris neskrenda.“ (Viltė)
„Kokie nuostabūs žirgai: vieni didesni, kiti mažesni, skirtingų charakterių ir spalvų. Aš jodinėjau ant žirgo, vardu Pipiras. Tai labai mielas, protingas ir ramus gyvulys.“ (Kamilė)
„Žirgyne mes pamatėme daugybę įvairiausių gyvūnų: įvairiaspalvių ožkų, ožį, triušių, gandrų ir, žinoma, įvairių veislių žirgų. Tiek įvairių gyvūnų vienoje sodyboje dar nemačiau.“ (Greta L.)
„Šiandieną mes lankėmės „Utenos žirgyne“. Susipažinome su įvairių veislių žirgais, juos šukavome, glostėme, maitinome. Jojimas – mano pomėgis, nes mano tėvai taip pat turi žirgyną. Būtinai pasikviesiu savo bendraklasius į savo šeimos žirgyną ir ten smagiai pajodinėsime.“ (Arūnė)
Už pirmąją vaikams treniruotę ant žirgo, gerumo ir jautrumo pamoką, šiltas šeštokų emocijas dėkojame „Utenos žirgyno“ savininkui Leonardui Rinkevičiui ir Eglei Jovaraitei.
