Užaugau Utenos krašte
Utenos miesto šventės išvakarėse, rugsėjo 5 d., Utenos Aukštakalnio progimnazijoje pristatytas projektas „Užaugau Utenos krašte”. Tai ketvirtasis projektas nuo 2007-ųjų metų. Pirmąjį kartą dalyvaudami šio projekto veikloje kelių mokyklų mokiniai buvo užimti pažintine – menine veikla, antrąjį kartą kritiškai pažvelgė į juos supančią aplinką, trečiajame, skirtame Utenos miesto 750 metų jubiliejui, mokiniai rašiniuose, piešiniuose ir nuotraukose džiaugėsi ir didžiavosi savo kraštu.
Ketvirtąjį projektą – „Užaugau Utenos krašte 2014” – organizavo ir parengė mokytojos Ramunė Semeniukienė ir Jūratė Katinienė. Rašyti rašinius apie gimtąjį miestą paskatino lietuvių kalbos mokytojos Rima Malaiškienė, Gražina Vaitonienė ir Lijana Meidienė. Mokyklos fotografų būrelio nariai ir jo vadovas Mindaugas Laučius nuotraukose atskleidė savo žvilgsnį į Uteną. Parodą papildė buvusio mokinio, dabar profesionalaus fotografo, Arvisto Kero įspūdingos Utenos krašto nuotraukos. Susipažinti su mokinių išsakytomis mintimis, pažiūrėti jų piešinių ir nuotraukų atvyko miesto vadovas Valentinas Vaitonis. Jis pasidžiaugė mokinių darbais, papasakojo apie miesto tvarkymo planus, atsakė į klausimus.
Pasidžiaukime jaunųjų uteniškių mintimis apie savo kraštą.
Nėra čia Akropolio, nereikia čia ir Ozo.
Pakanka mums Dauniškio mieloj Utenoj.
Parkelis tvarkingas, suoliukai čia pat...
Ko daugiau reikia mums Laimės mieste?
Turime chorą, krepšinio komandą...
Nors nelaimėsim – širdy nugalėsim!
Gintarė, 8 kl.
Čia gražu, tvarkinga ir spalvinga!
Šokantis fontanas... Kvepiantis parkas... Dauniškio ežeras... Sūpynės ir karstyklės...
Tai Laimės miestas – Utena!
Simona, 6 kl.
Brangioji Utenėle,
Sūpuok mane, lyg būčiau vėjas tavo delne,
Paslėpk, kai bus tamsu, po savo gėlėtomis kasomis.
Apgaubk mane savo senų trobų prisiminimais.
Žibėk žibėk lyg krintanti norų žvaigždė.
Parašyk laišką, kai man sunku kvėpuoti.
Brangioji Utenėle, būki visada šalia!
Viltė, 7 kl.
Gyvenu prie Dauniškio ežero. Prisimenu, koks jis buvo, kai persikėliau gyventi čia. O dabar... Gražu, gera, jauku... Močiutė vis pyksta, kai vakarais Dauniškio ežeras pasipuošia įvairiaspalvėmis dainuojančio fontano spalvomis – pinigų švaistymas. O aš manau, kad tai puiki reklama Utenai.
Airidas, 6 kl.
Utena – tvarkingas miestas.
Utena graži.
Čia turistai atvažiavę
Žavisi visi.
Aikštėje Utenio, prie savivaldybės,
Šoka čia fontanai ir linksmybės vyksta.
Vyžuonos parkely teka upeliukas,
Per tiltelius vaikšto ne vienas žmogeliukas.
Utenoj gyvent patinka,
Niekad nieko man nestinga.
Draugų ratą aš turiu
Ir laiminga čia esu.
Meda, 6 kl.
Džiaugiuosi, kad gimiau ir augu pačiame šauniausiame mieste, kurį garsina Eglė Jakštytė, Jonas Valančiūnas, Augustė Vedrickaitė, Simona Krupeckaitė, Vytautas Račickas...
Austėja, 6 kl.
Utena – tai ne tik ją supantys ežerai, fontanai, parkai... Utena – tai ir Aukštakalnio progimnazija, ne tik iš tolo šviečianti spalvomis, bet ir garsėjanti rajone mokslo pasiekimais, tvarka, švara, sportiniais laimėjimais... Anksčiau net nepagalvodavau, kad taip galėčiau pasakyti. Tik dabar supratau, kaip gera čia mokytis. Juk čia patys geriausi mokytojai, čia mokėsi mano tėvai, dėdės, tetos... Gal mokysis ir mano vaikai?..
Paulius, 8kl.
Gražiausios spalvos tolumos
Gimtinės mano mylimos.
Tos žalios lankos ir kalva,
Čia mano kraštas – Utena.
Sprogsta medžių pumpurai,
Čiulba paukščiai vakarais,
Teka upės, žydi gėlės,
Šiam krašte pats smagumėlis.
Aš myliu šitą kraštą,
Gimtinę ir namus,
Kaip gera čia sugrįžti
Kai laukiamas esu.
Emilijus, 8 kl.
Nors neturime įspūdingų pilių ar smėlio kopų, man šis miestas pats mieliausias Lietuvoje. Didžiuojuosi, kad užaugau Utenos krašte.
Emilė, 7 kl.
Didžiuojuosi, kad Utenos kraštas turi daug ežerų – net 185! O iš jų didžiausi – tai Alaušas, prie kurio gausu turistų, Tauragnas, kuris yra giliausias visoje Lietuvoje, Indrajai, kuriame yra keturios salos ir į kurį įteka keturi upeliai, taip pat didelis ežeras – Utenas, kurį supa Minčios giria.
Simona, 7 kl.
Man patinka čia gyventi, nes turiu puikių draugų, čia gyvena malonūs žmonės... Nenorėčiau iš Utenos išvažiuoti, nes ir čia yra įdomu!
Paulina, 7 kl.
Utena yra labai graži: gražūs parkai, kiemai, visur švaru, tvyro gaivus oras. Man Utenoje patinka gyventi, nes čia yra visko, ko tik galima norėti.
Viltė, 7 kl.
Žmogus atvykęs į Utenos kraštą iš karto suprastų, kad šis kraštas labai prižiūrimas ir mylimas.
Monika, 7 kl.
Ar Utenos himno žodžiai yra tiesa? Vyžuonaičio bangos kiekvieną vasarą nuprausia ir vaikus, ir suaugusius, nes tai vienas iš pagrindinių ežerų. O jei neturite ką veikti vakare, nueikite pasižiūrėti nuostabių fontanų prie Dauniškio ežero. Utena visada buvo, yra ir bus graži, šviesi ir jauna. Ji išrinkta laimingiausiu miestu… Šypsenų čia netrūksta. Utena yra ir vienas senesnių miestų, lyg drobėn giliai įausta gėlė. Ji visada spindi šiluma, gerumu ir nuoširdumu. Kodėl Utena tokia miela? Mes ją darome tokią, niekas kitas, tik mes…
Kamilė, 7 kl.
Vyžuonėlės parkas… Pamenu, kai ten buvo pelkynai. O dabar… O dabar ten taip gera pasivaikščiot. Eidama parku su šypsena prisimenu, kaip čia mėgdavom su draugais žaist…
Aistė, 8 kl.
Utena – tai mano kraštas, kur man gražiausi ežerai, aukščiausi piliakalniai, puikiausi parkai ir brangiausi žmonės.
Austėja, 8 kl.
Aplink Dauniškio ežerą yra takelis, kuriuo eidamas gali pailsėti, pamąstyti apie daug ką. Tas ežeras tarsi jungia praeitį ir ateitį, senus ir jaunus…
Austėja, 8 kl.
Čia ne tik daug medžių, bet ir miškai yra didžiuliai. Kai tik įžengi į mišką, širdyje pasidaro gera, jauku. Kur tik paklausysi – vis kitoks giesmininkas čiulba. Pavasarį visur auga gėlės, stirnos laksto su jaunikliais, o žiemą tylu tylu, girdi tik medžių ošimą ir savo mintis. Mąstau apie savo gimtinę, kokia ji graži ir džiaugiuosi, kad gimiau gražiausioje Lietuvos vietoje.
Domantas, 8 kl.
Aš užaugau Utenos mieste. Nors čia miestas, bet jame pilna žalumos. Už tai reikia dėkoti darbštiems Utenos žmonėms.
Simonas, 8 kl.
Kai aš išvykstu į kitą šalį, nors ir trumpam, visada pagalvoju apie Uteną. Į galvą sugrįžta visas laikas, praleistas Utenoje, pagalvoju apie senelius, kaip pas juos leisdavau vasaras prie Vidinksto ežero… Mąstau, ar užsienyje, ar Utenoje geriau gyventi, kur mandagesni, draugiškesni žmonės. Bet sau mintyse atsakau – visur gerai, bet namuose geriausia.
Eimantas, 8 kl.
Argi kas nors kitas sugebėtų taip pačiulbėti, kaip mielas Utenos žvirbliukas, taip gaivinančiai paošti, kaip Utenėlės upelis? Gamta visada žmogui padeda gyventi, ypač gimtinės gamta. Tad džiaugiuosi, kad užaugau krašte, kuris yra toks žalias žalias.
Lukas, 8 kl.
Mūsų mieste yra gražių parkų. Vienas jų – Vyžuonos. Toks pavadinimas todėl, kad per jį teka Vyžuonos upė. Parke ramu ir jauku. Ypač mane žavi, kad ten yra net septyni tiltai.
Iveta, 7 kl.
Kai karštą vasaros dieną važiuojame pas močiutę, sustojame nusimaudyti giliausiame Lietuvos ežere Tauragne, kuris yra Aukštaitijos nacionaliniame parke. Čia labai gražūs pušynai, ryškiausiais žiedais išsipuošusios pievos…
Erika, 7 kl.
Ilsėtis nebūtina važiuoti į užmiestį. Pačiame mieste yra du ežerai su paplūdimiais. Neseniai įrengtas gražus miesto parkas. Pėsčiųjų takeliai gražiai vingiuoja Utenėlės upės pakrantėmis. Ši vieta man labai patinka. Čia ramu, galima pasivažinėti dviračiu ir pasigrožėti upeliu.
Domantas, 8 kl.
Nieko nėra gražesnio nei laimingi tavosios Tėviškės žmonės.
Ugnė, 8 kl.
Aukštakalnio progimnazijos mokytoja
Jūratė Katinienė
